Dailės terapija – tai terapijos rūšis, šalia žodžių įtraukianti ir vaizdų kalbą.
Kartais sunku suprasti, ką jaučiame, kodėl tam tikros situacijos kelia nerimą ar įtampą, kodėl kartojasi tie patys sunkumai. Ne viską lengva išsakyti žodžiais. Kūrybinis procesas suteikia galimybę išreikšti savo patirtis vaizdiniais ir pažvelgti į jas iš šalies.
Dailės terapijoje nesimokiname piešti, spontaniška dėmė, brūkšnys ir pasirinkta spalva – užtenka tokio pradžiamokslio. Svarbiau už rezultatą yra pats procesas bei tai, ką per kūrybą galime apie save atrasti.
Dailės terapijoje kartu su terapeutu tyrinėjama, ką žmogui reiškia jo kūrybinis procesas ir sukurtas darbas, kokius jausmus, mintis ar prisiminimus jie iškelia. Tai nėra piešinių vertinimas ar jų interpretavimas už žmogų. Aš, kaip terapeutė, padedu žmogui tyrinėti, ieškoti sąsajų su asmenine patirtimi ir atrasti savo reikšmes. Taip pamažu gali aiškėti tai, kas anksčiau buvo sunkiai suprantama, atsirasti daugiau ryšio su savimi ir naujų galimybių spręsti gyvenimo sunkumus.
Kas vyksta dailės terapijos konsultacijoje?
Visuomet pradedame nuo pokalbio ir žiūrime, kas tą dieną iškyla, su kokia tema ar jausmais žmogus ateina į konsultaciją. Tuomet aš galiu pasiūlyti kūrybines priemones ar užduotis, kurios būtų naudingos toje situacijoje. Tačiau žmogaus savarankiškas pasirinkimas (kurti ar nekurti tą dieną, ką kurti, kokias priemones imi) – visuomet svarbiausias dailės terapijoje.
Aš kaip terapeutė stebiu procesą, o tuomet kartu su žmogumi tyrinėjame jo patyrimą ir gimusį vaizdą.
Kartais svarbus pats vaizdas. Kartais – tai, kaip žmogus jį kūrė. Kartais – jausmas, kilęs žiūrint į savo kūrinį.
Terapinis santykis ir terapeuto buvimas šalia yra labai svarbi šio proceso dalis. Kūrinio ir patyrimo svarba bei reikšmė atsiranda mūsų dialoge, kartu tyrinėjant.
